Balandžio 15-osios rytą pradėjome paskutinę savo kelionę traukiniais: iš Gdansko patraukėme Balstogės link pro Varšuvą. Kelyje tarp Gdansko ir Varšuvos pro langą matėme gausybę vėjo malūnų, dirbamų laukų. Balstogė mus pasitiko puikiu oru, todėl nepatingėjome savo nakvynės namus pasiekti pėsčiomis 1,8 km pro Dzekonskio parką, šv. Konstantino skverą, šv. Nikolajaus cerkvę.
Įsikūrę ir papietavę aplankėme Marijos Dangun Žengimo arkikatedrą baziliką, Branickių rūmų parką. Rūmai, dažnai vadinami „Lenkijos Versaliu”, yra baroko šedevras, apsuptas kruopščiai suprojektuotų sodų. Tai – ne tik vizualinis reginys, bet ir kelionė į Lenkijos didikų gyvenimą.
Mes įsikūrėme prie pat turgaus aikštės, nuo kurios driekiasi grindinio akmenimis grįstos gatvelės. Istoriniai pastatai ir keistos kavinukės perkelia lankytojus į praeities laikus. Balstogėje gimė ir gyveno Liudvikas Zamenhofas, esperanto kalbos, išradėjas.
Iš pirmo žvilgsnio mums Balstogė pasirodė labai žalias miestas, kuriame daug poilsio erdvių, parkų. Parkuose žaidimų vietos vaikams, treniruokliai, itin populiarūs vabzdžių viešbučiai.
Ryt liko paskutinė kelionės diena, kurią skirsime visos mūsų kelionės aptarimui, poilsiui.