Paskutinė diena Balstogėje prieš išvykstant namo buvo skirta šv. Rokui. Sužinoję, kad čia yra bažnyčia, pavadinta  tokiu pat vardu kaip ir mūsų mokykla, privalėjome ją aplankyti.  Bažnyčia stovi ant Šv. Roko kalvos, ant kurios 1839 m. buvo įkurtos kapinės. Mums pasisekė, kad išklibinę visas įmanomas duris ir vartus šiaip ne taip patekome vidun. Bažnyčia buvo tuščia, tad ramiai galėjome ją patyrinėti. Paaukoję 5 zlotus įžiebėme žvakeles, kad šventasis apsaugotų ir mus nuo negandų. 
 
Pučiant stipriam vėjui vis dar norėjosi prabėgt grindinio gatvelėmis, užsukt į vieną ar kitą mažą vietinę parduotuvę, suvenyrų rūsį, kuriame mus kalbino močiutė, turinti lietuviškų šaknų. Mūsų apsilankymas ją labai sujaudino:  Lietuva jai kelia šiltus prisiminimus. Ji ir pati pasakojo, ir išklausė mūsų istoriją.
Balstogės parkai,  gatvių šalikelės apsodintos tulpių, narcizų, našlaičių gausa, kuri miestui suteikia jaukumo. Žalumos čia netrūksta, netvarkos nėra, atliekos rūšiuojamos tvarkingai. Aptikome ir elektros kolektorių parkelį, taigi, žaliajai energijai dėmesys skiriamas ir čia. 
 
Dvi savaitės prabėgo taip greitai!  Patiems nesitiki, kad kelionė vyko taip sklandžiai, be jokių nukrypimų nuo plano. Ne veltui sakoma, kad geras planas – pusė darbo, o visa kita – mėgavimasis plano įgyvendinimu. 
Ar pavargome?  Negalime sakyti, kad NE, juk visi palikome savo komforto zonas ir keliavome į nežinią. Tačiau ta nežinia mus visur pasitiko ir lydėjo maloniai ir be didelių rūpesčių.
Rodos, tik ką išvykom į savo didžiąją kelionę iš mokyklos kiemo, o jau tuoj pat įsuksime į jį atgal. Jau rytoj…
Iki pasimatymo mokykloje!
Balandžio 15-osios rytą pradėjome paskutinę savo kelionę traukiniais: iš Gdansko patraukėme Balstogės link pro Varšuvą. Kelyje tarp Gdansko ir Varšuvos pro langą matėme gausybę vėjo malūnų, dirbamų laukų. Balstogė mus pasitiko puikiu oru, todėl nepatingėjome savo nakvynės namus pasiekti pėsčiomis 1,8 km pro Dzekonskio parką, šv. Konstantino skverą, šv. Nikolajaus cerkvę.
Įsikūrę ir papietavę aplankėme Marijos Dangun Žengimo arkikatedrą baziliką, Branickių rūmų parką. Rūmai, dažnai vadinami „Lenkijos Versaliu”, yra baroko šedevras, apsuptas kruopščiai suprojektuotų sodų.  Tai – ne tik vizualinis reginys, bet ir kelionė į Lenkijos didikų gyvenimą. 
Mes įsikūrėme prie pat turgaus aikštės, nuo kurios driekiasi grindinio akmenimis grįstos gatvelės. Istoriniai pastatai ir keistos kavinukės perkelia lankytojus į praeities laikus. Balstogėje gimė ir gyveno  Liudvikas Zamenhofas, esperanto kalbos, išradėjas.
Iš pirmo žvilgsnio mums Balstogė pasirodė labai žalias miestas, kuriame daug poilsio erdvių, parkų. Parkuose žaidimų vietos vaikams, treniruokliai, itin populiarūs vabzdžių viešbučiai.
Ryt liko paskutinė kelionės diena, kurią skirsime visos mūsų kelionės aptarimui, poilsiui.

Devintąją kelionės dieną apsižvalgę Gdynioje nuvykome į Gdanską. Čia mus sužavėjo bažnyčių bokštų gausybė, pastatų architektūra ir išpuoselėta pėsčiųjų – dviratinkinkų – automobilių zonų infrastruktūra. Senamiesčio gatvės pilnos žmonių – tiek turistų, tiek vietinių. Įsikūrę miesto senamiestyje prie pat Kaszubskio kanalo stebėjome kanalu plaukiančius laivus,  minias žmonių, besimėgaujančių kanalo pakrančių vaizdais.

Keliautojų nuomone, Gdanskas iš pirmo žvilgsnio pasirodė daug jaukesnis, švaresnis ir ramesnis miestas negu Varšuva. Šiukšlių gatvėse čia mažiau, daugiau žaliųjų erdvių. Neprašovėme  pasirinkę čia trijų dienų viešnagę.
 
Antrąjį kelionės savaitgalį taip pat nenuobodžiavome.
Šeštadienį aplankėme Sopotą –  vieną iš populiariausių Lenkijos kurortų, kuris yra žinomas savo puikiai išlaikytais paplūdimiais, gydomąja jūros vandens galia ir istoriniais paminklais.  Pavaikščiojome pagrindinėmis kurorto gatvėmis, aplankėme kreivąjį namą, pailsėjome paplūdimyje, pavalgėme restorane. Ypatingai žavios aikštės, gėlių ekspozicijos, įmantrūs suoleliai poilsiui. Net šiukšliadėžės traukė akį, nes kitur tokių nebuvome pastebėję.
Sekmadienį apsilankėme Gdansko Hevelianum muziejuje. Tai – švietimo ir mokslo centras ir  interaktyvūs eksponatai parke, buvusiame XIX a forte. Viena iš interaktyvių ekspozicijų kaip tik atitiko mūsų programos tikslą – ekologija, atsinaujinantys resursai, rūšiavimas, kompostavimas, perdirbimas, vėjo, saulės, vandens energijos jėgainės ir kt.  Išbandėme daug įdomių ir vaikų švietimui tinkamų edukacijų šia tema.  Muziejuje praleidome beveik 3 valandas, o paskutinį vakarą Gdanske skyrėme pasivaikščiojimui vakarėjančiomis senamiesčio gatvelėmis: klausėmės gatvės muzikantų, žavėjomės senamiesčio restoranų dekoracijomis, švieselėmis, augalų ekspozicijomis, svaigome nuo iš restoranų sklindančių kvapų. Viename iš restoranų apsilankėme ir mes.
Pirmadienio rytą keliautojų laukia kelionė į Balstogę.
Devintoji keliautojų diena prasidėjo atsisveikinimu su Švedijos uostu Karlskrona: ryte dar spėjom apibėgti miestelį, aplankyti žymias vietas, išleisti pinigus saldumynams, pasidžiaugti miestelio žmonių ramybe ir aplinkos grožiu.
Popiet iškubėjome kelto link. Mokinių laukė pirmoji jų kelionė keltu per jūrą. Pastebėjome, kad uostas, nepaisant to, kad labai didelis industrinis centras, labai tvarkingas: kas 10 metrų išrikiuotos šiukšliadėžių eilės, švaru, jauku. Gaila, kad per rūką ir didžiulį vėją negalėjome įžvelgti vandens ir krantinių, kad įvertintumėte ekologinę jų  būklę. Baltijos jūros vandens kokybę jau buvome įvertinę Karlskrunos jūrų muziejuje: ji tikrai labai prasta!
Kelte aplankėme ir parduotuves, ir barus, ir kino teatrą, pažaidėme žaidimus, pasivaikščiojome po denį. Tvarka, švara, jaukumas visur, kur bepažvelgsi. Atliekų rūšiavimui skiriama labai daug dėmesio: visame kelte kiekvienas smulkmeniškai pats išsirūšiuoja atliekas, net nekyla noras kažką daryti ne taip, kai visi aplink į tai labai atsakingai žiūri.
Anksti ryte pasiekėme Gdynią. Trumpai čia apsižvalgysime ir trauksime link Gdansko.
7-ąją kelionės dieną programos dalyviai paliko Malmę ir traukiniu išvyko į Karlskruną – miestą pietryčių Švedijoje ant Baltijos jūros kranto. Miesto centras yra įsikūręs  pusiasalyje, o atskiros dalys išsibarsčiusios 34 salose. Karlskruna įsteigta 1680 metais, kai čia atsikėlė Švedijos karinis laivynas ir įkūrė savo bazę. Nuo to kilo ir miesto pavadinimas, kuris išvertus iš švedų kalbos reiškia „Karolio karūna“. 
Programos dalyviai vaikštinėjo seno grindinio gatvėmis, ieškodami ko nors išskirtinio, tačiau didelio skirtumo, palyginus su Malme, nebuvo. Tvarkingos šiukšliadėžės, rūšiavimo konteineriai, parkai, elektromobilių įkrovimo punktai –  viskas taip pat kaip Malmėje. Tik dviratininkų srauto nėra, kur ne kur gali išvysti pavienį dviratininką. Ant miesto viešojo transporto kaip ir Malmėje gali perskaityti daugybę užrašų ape tvarumą. Vienas iš jų – „Till Hålbar framtiden!”, kas išvertus reiškia „Į tvarią ateitį!”.
Mieste keliautojai aplankė Naval muziejų – šiuolaikinį visai šeimai pritaikytą jūrų muziejų krantinėje su paroda povandeniniame laive ir povandeniniu tuneliu. Ryt jų laukia kelionė keltu per Baltijos jūrą maršrutu Karlskrona – Gdynia.
Šeštąją Erasmus+ Discover EU programos  dieną dalyviai skyrė kultūrinei programai, Malmės miesto pažinimui. Tuo tikslu aplankė Malmės muziejų. Tai – didžiausias Pietų Švedijos muziejus, kuriame apžvelgiama istorija, kultūra, gamta ir jūrininkystė. Keliautojai vaikščiojo po seniausią šiauriečių renesanso laikų pilį, aplankė pagrindines ir laikinasias  parodas, akvariumą, kuriame akis į akį susipažino su gyvomis žuvimis, ropliais, vorais ir kitais šaltakraujais gyvūnais. Vaikinus labai domino transporto muziejus, o mokytojus sužavėjo daugybė edukacijų, mokomųjų programų ir užsiėmimų,  skirtų vaikams ir jaunimui, pasiūla. Viena iš tokių mokomųjų programų kaip tik atitiko šio projekto temą – visuotinis atšilimas, ekologija, rūšiavimas, atliekų perdirbimas.
Ryt keliautojų laukia sekantis Švedijos miestas – Karlskruna.

Ankstų šeštadienio rytą Eramus+ Discover Eu programos dalyviai pasuko į vakarus: šeštadienį pasiekė Hamburgą, sekmadienį – Danijos sostinę Kopenhagą, pirmadienį – trečią pagal dydį Švedijos miestą Malmę. Pastarajame praleis dvi dienas ir toliau keliaus į kitą Švedijos uostamiestį Karlskruną. Kol kas visa kelionė puikiai sekasi, viskas, kas buvo suplanuota, yra įgyvendinama be trikdžių, keliautojų nuotaikos puikios.

Erasmus+ Discover Eu programos II-o turo keliautojai dvi dienas tyrinėjo Varšuvos senamiestį, stengdamiesi įžvelgti ekologijos bruožų šiame sparčiai besikeičiančiame didmiestyje. Daug elektromobilių įkrovimo stotelių, elektrinių dviračių, paspirtukų, pakankamai gera dviračių takų infrastruktūra, šalia kylančių dangoraižių puikiai priderinamos žaliosios erdvės, skiriamas dėmesys rekreacijai. Tačiau kur ne kur akys kliuvo ir už netvarkos gatvėse: tarp gėlių žiedų parkuose, kiemų patvoriuose ir pakrūmėse akis bado šiukšlių krūvos, buteliai, nors šiukšliadėžių visose gatvėse tikrai gausybė ir jos labai modernios.

Per šias dvi dienas Varšuvoje skyrėme laiko ir pramogoms: aplankėme Kultūros ir mokslo rūmus, kuriuose organizuojamos įvairios parodos bei mugės, veikia technikos muziejus. Negalėjome neaplankyti Karališkos pilies – vienos svarbiausių vietų Varšuvoje bei visoje Lenkijoje. Būtent čia buvo įkurta Varšuva bei prasidėjo šio nuostabaus miesto istorija.
Neišdildomus įspūdžius paliko Cosmos muziejuje veikianti paroda, kurioje interaktyvūs eksponatai, spalvotos šviesos efektai, optines iliuzijas kuriantys veidrodžiai, modernus menas ir instagram estetika.
Trečia programos diena prasidės anksti ryte kelione iki Hamburgo. Ten mūsų laukia nauji iššūkiai.
🌏Įgyvendinant Erasmus+ programos DiscoverEU jaunimo projektą „Ekologija Europos senamiesčiuose“, š. m. balandžio 4 d. išlydėjome antrojo etapo dalyvius. 🧳🚂🎒 Pirmojo etapo dalyviai, administracija ir visa mokyklos bendruomenė linki kuo didžiausios sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų.🙂

Aplankę Europos senamiesčius, kupini įspūdžių ir naujų patirčių, grįžtame į namus. Traukiniu keliavome visą dieną. Iš Prahos per Katowice vykome į Varšuvą. Švietė saulė, pro akis bėgo Moravijos regiono upių, upelių, kalnų, kolektyvinių sodų, beržynų, pelkių, pušynų vaizdai. 

Iki susitikimo Lietuvoje!

Balandžio 4 – ąją dieną paskyrėme vaizdingam turui po Prahą senąja Prahos mašina (Prague old car sigtseeing tour). Šiandien apžiūrėjome Prahos miestą važiuodami senoviniu automobiliu. Vairuotojas – privatus gidas papasakojo mums žymiausių miesto pastatų istorijas, matėme Prahos operos, nacionalinio teatro ir bibliotekos pastatus, parlamento rūmus, bažnyčias. Mūsų ryškiai raudona mašinėlė lėkė Prahos miesto ir senamiesčio gatvelėmis, vėjas smarkiai šiaušė plaukus, buvo labai smagu. Matėme, kaip praeiviai mus fotografuoja, mojuoja. Įspūdinga senojo žydų kvartalo architektūra ir sinagoga. Čia gyveno ir kūrė žymus absurdo literatūros atstovas F. Kafka. Aplankėme miesto parkus. Senamiesčio skvere šurmuliuoja mugė, įvairių tautų atstovai šoka savo krašto liaudies šokius. Stebėjome serbų pasirodymą – puikūs šokiai, ryškūs tautinių rūbų raštai, riesti batai – vyžos. Valgėme tradicinę čekų cinamono bandelę, keptą ant laužo. Praha – turistų lankomas miestas. Bandėme įsivaizduoti, kiek jų čia būna vasarą. Prahoje daug Ukrainą palaikančių simbolių.

Pažintis su karalių miestu tituluojamu Prahos senamiesčiu.  Gatvelės siauros, grįstos akmenimis, akį traukia daugybė gotikinio, renesansinio stiliaus istorinių pastatų architektūra, suvenyrų parduotuvės, šurmuliuojanti žmonių minia.

Senamiesčio aikštėje vyko šv. Velykų mugė – čekai šoko tradicinius šokius, skambėjo liaudies muzika, šypsojosi didelis Velykų kiškis, kvepėjo vietoje gaminami patiekalai. Pastebėjome, kad senamiesčio gatvelėse mažai augalų. Žavėjomės šv. Salvator bažnyčia, astronominiu laikrodžiu, senamiesčio skveru ir tilto bokštu.

Ankstų balandžio 2-osios rytą išvykome iš Vienos Wien Hauptbahnhof stoties į Čekijos sostinę Prahą. Vaizdai pro traukinio langą darėsi panašesni į Lietuvos – upės, žaliuojantys laukai, tik pavasario ženklų čia daugiau, žydi vaismedžiai, narcizai, hiacintai, tulpės, našlaitės.

Keliavome apie 4,5 val. Centrinėje Prahos stotyje Prague Hlavni Nadrazi buvo šalta. Vakare pasivaikščiojome po Prahos senamiestį. Čia daug turistų, gatvės muzikantų, jau plaukioja pramoginiai laivai. Bet dabar svarbiausia – pailsėti.

Balandžio 1-ąją atsisveikinome su Roma. Trenitalia traukiniu per 4 valandas pasiekėme Venecijos traukinių stotį Venezia Meze. Važiavome per Toskaną – da Vinci, Michelangelo gimtinę, žemę, kurioje eiles kūrė Dante ir Petrarca, susiformavo bendrinė italų kalba.

Stebėjome Bolonijos, Florencijos, Paduvos kraštovaizdį. Mūsų laukė 8 valandų kelionė į Vieną. Austrų OBB ralljet linijos traukiniai komfortiški, smagu ir patogu jais keliauti. Grožėjomės Austrijos Alpių kalnais, didingai stūksančiomis apsnigtomis kalnų viršūnėmis, ežerais, vaivorykšte. 

Kovo 31 dieną skyrėme apžiūrėti Romos įžymybes keliaudami ” Greenline tours” autobusu. Pirkome dienos bilietą, tyrinėjome informacinį planą, išlipdavome ir įlipdavome norimoje stotelėje. Didžiausią įspūdį paliko Venecijos aikštė (Piazza Venezia) ir Vatikanas. Grožėjomės žalsvu Tibro upės vandeniu, margais platanų medžių kamienais, violetiniais medžių žiedais, vos pražydusiais ir papuošusiais amžinąjį miestą. Romos miesto didybė tarsi tvyrojo ore ir mes tai jutome!!! Mėgavomės panoraminiais vaizdais, augmenija, bendravome su italais, sutikome lietuvius, ukrainiečius. Žmonės domėjosi, iš kokios šalies mes atvykę. Sužinoję, kad atvykome traukiniu, labai nustebdavo ir išreikšdavo itališką susižavėjimą. Fiksavome akimirkas, juokėmės, padėjome vieni kitiems. Mes jau truputį kalbame itališkai ir neblogai orientuojamės keliose pagrindinėse miesto gatvėse. Turime ką pasakyti ir apie tai, kaip mieste sprendžiami ekologijos ir sveikos gyvensenos klausimai. Žinoma, tai tik mūsų pastebėjimai. Matome puikių pavyzdžių, bet taip pat įsitikiname, kad Lietuva – moderni šalis. Smagu ir įdomu keliauti pažintiniu miesto autobusu. Žavėjomės miestu, dalinomės įspūdžiais, jutome mažiuką nuovargiuką, bet vaikų akys buvo laimingos. Kaip Paulius, pamatęs Vatikaną, pasakė: „O Dieve, kaip gražu, tai mano svajonė!” ir akimirkos džiaugsmu nuotoliniu būdu pasidalijo su močiute. Dėl tokių akimirkų verta keliauti.

Rytinė kava ir arbata besigrožint apelsinmedžiais – puiki dienos pradžia. Turėjome nuotolinį susitikimą su mokyklos bendruomene prie Trevi fontano. Pamačius savo draugus, apėmė jaudulys. Kaip smagu buvo jus matyti! Ši diena – pilna naujų įspūdžių. 😎Aplankėme Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčią, pirmąją ir pagrindinę jėzuitų bažnyčią Romoje. Susižavėjome Panteonu (Basilica Pantheon), kurio portiką laiko 16 kolonų, sveriančių po 60 tonų. Stebėjome saulės spindulių apšviestą „Panteono akies” kupolą, sužinojome apie garsius italus, palaidotus Panteone: tapytoją R. Rafaelį, kompozitorių A. Corelli, architektą B. Peruzzi.🌴⛪️🇮🇹
Kovo 28 dieną, pailsėję, gerai išsimiegoję, pėsčiomis keliavome susipažinti su amžinuoju miestu tituluojama Roma. Ėjome Fori Imperiale gatve, aplankėme Koliziejų, didžiausią ir seniausią pasaulio amfiteatrą, Romos Forumą, grožėjomės Kapitolijaus kalva, nuostabia augmenija, Cezario statula, Trajan market, seniausia pasaulio prekybos centro vieta, Viktoro Emanuelio II – ojo paminklu.Trevi fontanas – nuostabus! Norint nusifotografuoti, tenka palaukti laisvos vietos. Itališki ledai – tikrai skanūs, patikrinome. Mus žavėjo ne tik pavasarinės Romos vaizdai, bet ir italų kalbos skambesys, žmonių optimizmas, draugiškumas. Matėme didžiausią Italijos meno galerijos pastatą Gallerie Nazionali di Arte Antika Palazzo Barberini ir grožėjomės parko augmenija. Žavioms kelionės įspūdžių akimirkoms fiksuoti jau tuoj nebeliks vietos telefonų atminties kortelėse. Susipažinome su italų virtuve, ragavome nacionalinių patiekalų. Atkreipėme dėmesį, kad Lietuvos miestų gatvės švaresnės nei Romos.🏦⛩🙂🕶🌞
Kovo 28 dieną, pailsėję, gerai išsimiegoję, pėsčiomis keliavome susipažinti su amžinuoju miestu tituluojama Roma. Ėjome Fori Imperiale gatve, aplankėme Koliziejų, didžiausią ir seniausią pasaulio amfiteatrą, Romos Forumą, grožėjomės Kapitolijaus kalva, nuostabia augmenija, Cezario statula, Trajan market, seniausia pasaulio prekybos centro vieta, Viktoro Emanuelio II – ojo paminklu.Trevi fontanas – nuostabus! Norint nusifotografuoti, tenka palaukti laisvos vietos. Itališki ledai – tikrai skanūs, patikrinome. Mus žavėjo ne tik pavasarinės Romos vaizdai, bet ir italų kalbos skambesys, žmonių optimizmas, draugiškumas. Matėme didžiausią Italijos meno galerijos pastatą Gallerie Nazionali di Arte Antika Palazzo Barberini ir grožėjomės parko augmenija. Žavioms kelionės įspūdžių akimirkoms fiksuoti jau tuoj nebeliks vietos telefonų atminties kortelėse. Susipažinome su italų virtuve, ragavome nacionalinių patiekalų. Atkreipėme dėmesį, kad Lietuvos miestų gatvės švaresnės nei Romos.🏦⛩🙂🕶🌞

Kovo 26 d. tęsiame kelionę. Anksti ryte vykome ï Varšuvos geležinkelio stotį ir keliavome traukiniu į Austrijos sostinę Vieną. Pro traukinio langus grožėjomės Čekijos, Slovakijos, Austrijos vaizdais. Atvykome į Wien Hauptbahnhof (Vienos traukinių stotį). Aplankėme Vienos senamiestį, grožėjomis įspūdingais miesto vaizdais. Nerealu!!! Žavu!!! Pabudę ankstų kovo 27 d. rytą, sukaupę jėgas, užsimetę ne mokyklines kuprines ant pečių, vėl skubėjome į traukinių stotį. Vienos stotis labai didelė, supratome, kad reikia labai stebėti aplinką ir saugoti savo daiktus. Būtina greitai orientuotis ir atsirinkti informaciją. Kelionė traukiniu buvo įdomi, žavėjomės Alpių kalnų vaizdais, snieguotomis viršūnėmis, uolienomis, matėme tekančias ir išdžiūvusias upes, stirnų ir avių bandas, stebėjomės pavasarine žaluma, jau pražydusiomis gėlėmis. Pietavome neįprastai – pro langą lėkė nuostabūs gamtos vaizdai. Po 12 val. kelionės išlipome Venecijos traukinių stotyje. Iš ten vykome į Italijos sostinę Romą. Jutome lengvą kelionės nuovargį.

Š. m. kovo 24 dieną pradėjome ekologinę kelionę. Mikroautobusu per 5 val. atvykome į Varšuvos geležinkelio stotį. Jaunuoliai pirmąkart rodė kelionės pasus, mokėsi rezervuoti traukinio vietas į Vieną. Pavakary ėjome į Varšuvos senamiestį, stebėjome parką, rekreacijos zonas, šiukšlių rūšiavimo būdus, stebėjome atbundančios gamtos ženklus, augmeniją, namų apželdinimą. Susipažinome su vakariniu Varšuvos senamiesčiu, aplankėme rašytojo A. Mickevičiaus paminklą, bažnyčias. 🙂🚋🏰
🚦🚧🗺 kovo 25 dieną tyrinėjome ekologinio keliavimo būdus: stebėjome Varšuvos dviračių, paspirtukų, tramvajų, pėsčiųjų eismą, arklių ir karietų eismą, mokėmės nusipirkti tramvajaus bilietą, pažymėti jį. Pasikartojome saugaus elgesio didmiestyje taisykles (stebėti pėsčiųjų ir dviračių zonas, saugiai pereiti gatvę esant dideliam transporto kamščiui). Aplankėme Karalių rūmus. Didelį įspūdį paliko prabanga, meno kūriniai, mokiniai buvo susižavėję. Mokiniai fotografavosi, džiaugėsi, net aikčiojo iš nuostabos. Patys pirkosi bilietus kortelėmis, komunikavo anglų kalba, pagilino istorinę – kultūrinę kompetenciją. Ragavo nacionalinių lenkų patiekalų, naudojo IT technologijas, vertė patiekalų pavadinimus. Susipažino su gatvės menu, stebėjo Varšuvos namų stogų ir terasų apželdinimą. Dalyvavo lenkų mišiose. Grožėjosi Vysla eidami per tiltą. Mokėsi apskaičiuoti valiutą.🏦💵🇵🇱

Nuo š. m. kovo 1 d. Kauno šv. Roko mokyklos bendruomenė pradeda vykdyti Erasmus+ programos DiscoverEU jaunimo projektą „Ekologija Europos senamiesčiuose“. Jaunuoliai, turintys negalių, keliaudami su lydinčiais asmenimis, mokysis tvaraus keliavimo traukiniu įgūdžių, tirs ekologinę Europos senamiesčių aplinką, pažins Europos miestų architektūrą, kultūrą, remdamiesi pavyzdžiais, priims ekologinius sprendimus, fiksuos juos užrašuose, sistemins informaciją. Keliaudami po Europos senamiesčius, jaunuoliai gilins pažintinę, komunikacinę kompetencijas, bus patenkintas tvaraus ir be diskriminacijos judumo poreikis, jaunuoliai ugdysis atsakingą požiūrį į vartojimą, gamtą, klimato kaitos problemas. Įgyta patirtimi jaunuoliai mokysis pasidalinti su bendraamžiais socialinėje erdvėje, komunikuos su tikslinėmis auditorijomis.

Įgyvendinant Erasmus+ programos DiscoverEU jaunimo projektą „Ekologija Europos senamiesčiuose“,  š. m. kovo 24 d. išlydėjome pirmąją komandąLinkime kuo didžiausios sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų.

7-ąją kelionės dieną programos dalyviai paliko Malmę ir traukiniu išvyko į Karlskruną – miestą pietryčių Švedijoje ant Baltijos jūros kranto. Miesto centras yra įsikūręs  pusiasalyje, o atskiros dalys išsibarsčiusios 34 salose. Karlskruna įsteigta 1680 metais, kai čia atsikėlė Švedijos karinis laivynas ir įkūrė savo bazę. Nuo to kilo ir miesto pavadinimas, kuris išvertus iš švedų kalbos reiškia „Karolio karūna“. 
Programos dalyviai vaikštinėjo seno grindinio gatvėmis, ieškodami ko nors išskirtinio, tačiau didelio skirtumo, palyginus su Malme, nebuvo. Tvarkingos šiukšliadėžės, rūšiavimo konteineriai, parkai, elektromobilių įkrovimo punktai –  viskas taip pat kaip Malmėje. Tik dviratininkų srauto nėra, kur ne kur gali išvysti pavienį dviratininką. Ant miesto viešojo transporto kaip ir Malmėje gali perskaityti daugybę užrašų ape tvarumą. Vienas iš jų – „Till Hålbar framtiden!”, kas išvertus reiškia „Į tvarią ateitį!”.
Mieste keliautojai aplankė Naval muziejų – šiuolaikinį visai šeimai pritaikytą jūrų muziejų krantinėje su paroda povandeniniame laive ir povandeniniu tuneliu. Ryt jų laukia kelionė keltu per Baltijos jūrą maršrutu Karlskrona – Gdynia.