Mūsų mokykloje mokosi įvairių raidos sutrikimų turintys mokiniai. Klasės bei grupės formuojamos atsižvelgiant į mokinių sutrikimų grupę, raiškos ypatybes, mokinių amžių, raidos etapą, mokinio būdą, elgesio bruožus ir kitas individualias ypatybes. Čia galite sužinoti apie pas mus besimokančiųjų sutrikimus, negalias.
Intelekto sutrikimai ir psichologinės raidos, mišrūs, įvairiapusiai raidos sutrikimai
Intelekto sutrikimai (protinis atsilikimas) (lengvas, vidutinis, sunkus, gilus) – dalinis ar nepakankamas protinių galių išsivystymas. Apibūdinamas įgūdžių, sudarančių tam tikrą intelekto lygį, formavimosi sutrikimų įvairiuose raidos etapuose (PSO). Protinis atsilikimas skirstomas į: lengvą, vidutinį, gilų, sunkų.
Epidemiologija: 10/1000
Etiologija:
- Prenataliniai faktoriai: alkoholis, psichotropinės medžiagos, prasta mityba, infekcijos, preeklampsija.
- Perinataliniai faktoriai: gimdymo traumos, deguonies stygius (hipoksija), neišnešiotumas.
- Postnataliniai faktoriai: ligos ar sužalojimai: meningitas, kokliušas, tymai; galvos traumos, labai prasta mityba, skendimas, galvos smegenų infekcijos dėl toksinių medžiagų.
Požymiai:
- Atsiliekanti motorinė raida: vėliau pradeda verstis, stotis, ropoti ar eiti.
- Atsiliekanti kalbinė raida: vėluoja kalba, sunkumai kalbant, žodyno skurdumas.
- Sunkumai savarankiškumo srityje: lėti atliekant tualeto, apsirengimo, tinkamo valgymo mokymą.
- Sunkumai įsimenant informaciją.
- Nesusieja veiksmo su pasekme.
- Elgesio problemos: įniršio protrūkiai, impulsyvumas.
- Sunkumai sprendžiant problemas, atliekant loginio mąstymo užduotis.
- Gilus ir sunkus protinis atsilikimas gali būti lydimi kitų sveikatos problemų: priepuoliai, nuotaikos sutrikimai, nerimas. Taip pat motoriniais sutrikimais, regos ar klausos sutrikimais.
Kaip padėti?
- Kineziterapija – sėkmingos motorinės raidos etapų užtikrinimui, judesių planavimui.
- Ergoterapija – savarankiškumo, pažintinių gebėjimų lavinimui, veiklos struktūravimui.
- Logopedas – sėkmingų kalbinės raidos etapų užtikrinimui, alternatyvios komunikacijos priemonių užtikrinimui.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Psichologas – sėkmingų emocinės raidos etapų užtikrinimui, emocijų suvokimui ir išraiškai.
Autizmo spektro sutrikimas – neurologinis raidos sutrikimas, nulemiantis vaikų socialinių įgūdžių, pasikartojančio elgesio, kalbos ir neverbalinio bendravimo iššūkius.
Epidemiologija: 1 iš 60.
Autizmo spektro sutrikimams priskiriama:
Aspergerio sindromas – ASS, kuomet vaikai turi vidutinio ar aukštesnio lygio intelektą, gerus kalbinius įgūdžius, tačiau turi socialinio bendravimo sunkumų.
Taip pat būdinga:
- Sunkumai pereinant nuo vienos veiklos prie kitos.
- Abstraktaus mąstymo sunkumai.
- Netinkamo elgesio išraiškos.
- Monotoniška kalba.
- Sunku verbaliai išreikšti savo emocijas.
Vaikystės autizmas – sutrikimas išryškėja iki 3 metų. Būdingi stereotipiniai judesiai, kalbos suvokimo ir išraiškos, socialinio bendravimo problemos.
Taip pat būdinga:
- Sensorinės integracijos problemos.
- Netinkamo elgesio išraiškos.
- Apsunkintas emocijų atpažinimas ir išraiška.
- Intelekto sutrikimai.
Rett sindromas – retas neurologinio vystymosi sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia mergaitėms. Rett sindromas kelia iššūkių, turinčių įtakos beveik kiekvienam vaiko gyvenimo aspektui.
Požymiai:
- Judesių, koordinacijos praradimas.
- Kalbinės raidos atsilikimas.
- Sunkumai komunikuojant.
- Kai kuriais atvejais, kvėpavimo sunkumai.
Etiologija: nėra nustatyto vieno konkretaus faktoriaus, lemiančio ASS, daugiausiai dėmesio skiriama genetiniams veiksniams.
Bendri požymiai:
- Vėluojanti kalbinė raida.
- Stereotipiniai judesiai.
- Jautrumas sensoriniams dirgikliams.
- Sunkumai atpažįstant ir tinkamai išreiškiant emocijas.
- Sunkumai bendraujant su bendraamžiais (socialinė sąveika), todėl linkę žaisti vieni.
- Atipinis daiktų naudojimas.
Kaip padėti?
- Kineziterapija – raumenų tonuso normalizavimui, judesių planavimui, koordinavimui.
- Ergoterapija – savarankiškumo, pažintinių gebėjimų lavinimui, veiklos struktūravimui.
- Logopedas – sėkmingų kalbinės raidos etapų užtikrinimui, alternatyvios komunikacijos priemonių užtikrinimui.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Psichologas – sėkmingų emocinės raidos etapų užtikrinimui, tinkamam emocijų suvokimui ir išraiškai.
Alkoholio nulemtas vaisiaus sutrikimų spektras (ANVSS) (Fetal Alcohol Spectrum Disorders – FASD) – grupė būklių, atsiradusių dėl nėštumo metu vartojamo alkoholio: motorinės raidos problemos, mokymosi ir elgesio problemos, fiziniai pokyčiai.
Sutrikimai skirstomi į:
- Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) (Fetal Alcohol Syndrome – FAS) – tai sunkiausia ANVSS forma, kuomet vyrauja motorinės raidos atsilikimas, centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, sindromui būdingi specifiniai veido bruožai.
- Dalinis vaisiaus alkoholinis sindromas (DVAS) (Partial Fetal Alcohol Syndrome – PFAS), dar vadinamas atipiniu VAS, skirtas apibūdinti vaikus, kurie turi sindromui būdingus veido bruožus bei vieną iš dviejų kitų požymių: fizinio augimo sulėtėjimą arba smegenų anomalijas.
- Alkoholio nulemti neuroraidos sutrikimai (ANNRS) (Alcohol Related Neurodevelopmental Disorder) – tai alkoholio sukelti elgesio, pažinimo, žodinio mokymosi sutrikimai, atminties įgūdžių sunkumai, žemas intelekto koeficientas (IQ) vaikams, kurie neturi motorinės raidos atsilikimo bei būdingų veido bruožų.
- Alkoholio nulemti vaisiaus apsigimimai (ANVA) (Alcohol-Related Birth Defects – ARBD), kai vaikas turi sindromui būdingus veido bruožus, normalią motorinę raidą ir smegenų funkciją ir struktūrą, bet jam yra nustatyta kitų apsigimimų (pvz., širdies ar inkstų anomalijos).
Epidemiologija: 1:1000
Etiologija: nėščiosios alkoholio vartojimas.
Požymiai:
- Mažas svoris.
- Aktyvumas ir nepakankama dėmesio koncentracija.
- Sunkumai planuojant tikslius motorinius judesius.
- Mikrocefalija.
- Fiziniai požymiai: siauri akių plyšiai, siaura viršutinė lūpa, trumpa nosis, lygi nosies-lūpos raukšlė.
- Socialinio bendravimo sunkumai.
Kaip padėti?
- Kineziterapija – sėkmingos motorinės raidos užtikrinimui.
- Ergoterapija – savarankiškumo, pažintinių gebėjimų lavinimui, veiklos struktūravimui.
- Logopedas – sėkmingų kalbinės raidos etapų užtikrinimui.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Psichologas – tinkamam emocijų suvokimui ir išraiškai.
Cerebrinis paralyžius ir kt. motorinės raidos sutrikimai
Cerebrinis paralyžius (spastinis, ataksinis, diskinetinis, mišrus): judesių ir laikysenos vystymosi sutrikimų grupė, kuri nulemia ribotą veiklą ir yra tiesiogiai susijusi su neprogresuojančiais vaiko ar vaisiaus smegenų pažeidimais. Esant cerebriniam paralyžiui, motorikos sutrikimai dažnai lydimi ir jutimų, suvokimo, bendravimo, pažinimo ir elgesio sutrikimais, taip pat epilepsija, ir antrinių kaulų – raumenų sistemos pažeidimų (Bethesda grupė). Tai dažniausias motorinis sutrikimas vaikystėje.
CP tipai:
- Spastinis: būdingas raumenų hipertonusas, nenormali kūno padėtis, rankos fleksija ir addukcija su vidine rotacija ir pronacija, taip pat išlikę patologiniai refleksai. Spastinio cerebrinio paralyžiaus formos gali būti: hemiparezė – pažeista viena kūno pusė; diplegija – pažeistos apatinės galūnės ir tetraparezė – pažeistos visos keturios galūnės.
- Diskinetinis: šiai formai būdingi nevalingi judesiai – atetozės, dėl kurių atsiranda padėties koordinacijos sutrikimų. Taip pat būdinga hipertonija arba hipotonija – besikeičiantis raumenų tonusas. Gali būti žvilgsnio judesių paralyžius dėl atetozės, taip pat silpna galvos kontrolė.
- Ataksinis: būdingi pusiausvyros sutrikimai, dėl to vyrauja silpna galvos, liemens, pečių stabilizacija. Valingi judesiai galimi, tačiau jie nerangūs ir nekoordinuoti, neadekvačia jėga. Dažna hipotonija, dėl kurios atsiranda sąnarių laisvumas ir raumenų silpnumas. Gali atsirasti nistagmas.
- Mišrus: pastebimi skirtingi požymiai, tinkantys keliems CP tipams.
Epidemiologija: 1,5 – 4 iš 1000.
Etiologija:
- Prenataliniai (laikotarpis nuo nėštumo pradžios iki gimdymo): mielino dangalų nesusiformavimas, hipoksija ar gimdymo metu patirta trauma, neišnešiotumas. Kiti faktoriai: infekcijos, kaip raudoniukė, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu, mamos turima epilepsija, protinis atsilikimas, skydliaukės hiperfunkcija, sunki toksemija, prenatalinis vaiko smegenų kraujavimas dėl motinos toksinų ar tiesioginės traumos, kraujavimas trečiame trimestre.
- Perinataliniai (laikotarpis nuo nėštumo pradžios iki 7 naujagimio gyvenimo paros). Priežastys šiame laikotarpyje gali būti tokios pat kaip ir prenatalinio laikotarpio, kitos galimos priežastys yra: smegenų ląstelių žūtis dėl trūkusių smegenų kraujagyslių ar hipoksijos, smegenų kraujavimas gimdymo metu, geltos sukeltas smegenų pažeidimas.
- Postnataliniai: netinkamas sinapsių funkcionavimas dėl galvos smegenų traumos, meningitas, encefalitas, galvos smegenų traumos, insultas, smegenų kraujavimas, apsinuodijimas CO2, augliai, hidrocefalija.
Požymiai:
- Išlikę primityvieji refleksai.
- Atsiliekanti motorinė, kalbinė raida.
- Raumenų tonuso pakitimai (hipertonusas, hipotonusas, kintantis raumenų tonusas).
- Raumenų spastiškumas.
- Nevalingi judesiai.
- Silpna judesių koordinacija.
- Seilėtekis.
Kaip padėti?
- Kineziterapija – motorinės raidos etapų siekimui, raumenų tonuso normalizavimui, gretutinių būklių prevencijai, vertikalizavimui, pagalbinių priemonių pritaikymui.
- Ergoterapija – pažintinių gebėjimų lavinimui, savarankiškumo lavinimui, smulkiosios motorikos ir rankų funkcijos užtikrinimui, pagalbinių priemonių pritaikymui.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko pažintinius gebėjimus.
- Logopedas – kalbos ir kalbėjimo sunkumams mažinti, alternatyvios komunikacijos pritaikymui.
- Specialusis pedagogas – akademinių problemų mažinimui, geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Spina bifida – įgimta stuburo smegenų išvarža.
Tipai:
- Spina Bifida occulta – švelniausias spina bifida tipas, kuomet stuburo smegenys yra po oda. Kartais tai vadinama „paslėpta“ spina bifida. Nugaros smegenys ir nervai paprastai yra normalūs. Dažnai aptinkama tik vėlyvoje vaikystėje ar paauglystėje. Šio tipo spina bifida paprastai nesukelia jokio žymaus motorinio pakenkimo.
- Meningocelė – esant šiam tipui, paprastai nervų pažeidimas yra nedidelis arba visai nėra. Šio tipo spina bifida gali sukelti minimalius motorinius pakenkimus dėl to, kad smegenų skysčiu užpildytas maišelis yra matomas iškilęs nugaros srityje, tačiau jame nėra stuburo smegenų.
- Mielomeningocelė – sunki Spina bifida forma. Esant šiai būklei stuburo smegenys ir nervai yra matomi, iškilę nugaros srityje maišelyje arba atviroje žaizdoje. Šis tipas sukelia vidutinį arba sunkų motorinį pažeidimą.
Epidemiologija 1:2000
Etiologija: genetiniai veiksniai, teratogenai nėštumo metu.
Požymiai:
- Fiziniai požymiai: pažeidimo vietoje paraudusi, jautri oda, matomas iškilimas nugaros srityje.
- Motorinės raidos atsilikimas.
- Silpnumas kojose (paralyžius).
- Žarnyno, šlapimo pūslės kontrolės problemos.
- Socialinio bendravimo problemos.
Kaip padėti?
- Kineziterapija – motorinės raidos etapų siekimui, gretutinių būklių prevencijai, pagalbinių priemonių pritaikymui.
- Ergoterapija – pažintinių gebėjimų lavinimui, savarankiškumo lavinimui, pagalbinių priemonių pritaikymui.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko pažintinius gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – akademinių problemų mažinimui, geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Psichologas – tinkamam emocijų atpažinimo skatinimui ir raiškai.
- Socialinis pedagogas – veiklos orientavimas ir planavimas, socialinių ryšių užmezgimo lavinimas, adaptacinių įgūdžių skatinimas.
Raumenų distrofijos – sutrikimų grupė, nulemianti raumeninės masės sumažėjimą ir silpnumą. Dažniausiai diagnozuojama berniukams.
Yra įvairių tipų distrofijų, dažniausiai aptinkamos:
- Diušeno raumenų distrofija – dažniausiai sutinkama forma, diagnozuojama vaikystėje.
- Bekerio raumenų distrofija – švelnesnė, lėčiau progresuojanti forma. Dažnai nepastebima iki paauglystės.
Epidemiologija: 1:3500.
Etiologija: genų, atsakingų už baltymų gaminimą, kurie apsaugo raumenines skaidulas, neveiksnumas.
Požymiai:
- Raumenų silpnumas.
- Motorinės raidos atsilikimas.
- Dažni kritimai.
- Sunku atsikelti iš gulimos padėties.
- Sunkumai bėgiojant ir šokinėjant.
- Blauzdos raumenys atrodo didesni.
- Mokymosi problemos.
Kaip padėti?
- Kineziterapija – sėkmingos motorinės raidos užtikrinimui, turimų motorinių gebėjimų išlaikymui.
- Ergoterapija – savarankiškumui, veiklos planavimui.
- Logopedas – sėkmingų kalbinės raidos etapų užtikrinimui, esant poreikiui – alternatyvios komunikacijos pritaikymui.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Spinalinė raumenų atrofija – genetinis sutrikimas, pakenkiantis centrinę ir periferinę nervų sistemas ir valingus raumenų judesius.
Epidemiologija: 1:10000.
Etiologija: genų, atsakingų už motorinio neurono baltymo, neveiksnumas.
Požymiai:
- Raumenų silpnumas (dažniausiai pasireiškia arčiau kūno centro esančių raumenų grupių silpnumas).
- Nuovargis.
- Dažni kaulų lūžiai.
- Skoliozė, kifozė.
- Motorinės raidos atsilikimas.
- Apsunkintas rijimas.
- Apsunkintas kvėpavimas.
Kaip padėti?
- Kineziterapija – sėkmingos motorinės raidos užtikrinimui, raumenų jėgai ir funkcijai palaikyti, turimų motorinių gebėjimų išlaikymui.
- Ergoterapija – kasdienės, produktyviosios ir laisvalaikio veiklų užtikrinimas, ugdant reikalingus įgūdžius.
- Logopedas – rijimo ir kalbinių problemų mažinimas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai
Fonetiniai sutrikimai – tai įvairūs garsų tarimo sutrikimai dėl netinkamos artikuliacijos, kada kalbinė raida nėra sutrikusi.
Požymiai: netinkamas garsų s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l tarimas.
Kaip padėti?
- Logopedas – tinkamos artikuliacijos ugdymas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Sklandaus kalbėjimo sutrikimai – sutrikę gebėjimai efektyviai kalbėti, komunikuoti, tarti garsus, sudaryti sakinius.
Tipai:
- Natūralūs kalbėjimo nesklandumai – kelių skiemenų (vieno, dviejų) kartojimai su nepakankama artikuliacijoje naudojamų raumenų įtampa. Kalboje naudojami įterpiniai, žodžio paieškos, keičiama sakinio struktūra ar kelių, tų pačių, sakinių kartojimas, norint perfrazuoti informaciją. Tai būdinga esant stresą sukeliančiose situacijose bendraujant su kitais.
- Fiziologinė iteracija – aiškaus minčių formulavimo ir verbalinio išsakymo sunkumai. Kalbant pasitaiko dvejojimas, delsimas, tinkamo žodžio paieška, tų pačių skiemenų kartojimas.
- Mikčiojimas – sklandaus kalbėjimo sutrikimas, kai asmuo žino, ką nori pasakyti, tačiau negali ištarti dėl nevalingos, kalbėjimo aparato disfunkcijos. Esant šiam sutrikimui būdinga garsų, skiemenų ir žodžių kartojimai, pauzės, kurios sutrikdo nuoseklų kalbėjimą.
- Greitakalbystė – kalbėjimas greitu tempu. Neretai būdinga kartojimai arba dvejojimai. Dėl intensyvaus kalbėjimo greičio, pati kalba gali būti sunkiai suprantama. Kartu su greitu kalbėjimu pasitaiko netinkama garsų artikuliacija kelis skiemenis turinčiuose žodžiuose, nereikalingų pauzių naudojimas, chaotiškas kalbėjimas.
Kaip padėti?
- Logopedas – tinkamos artikuliacijos ugdymas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Balso sutrikimai – apibūdinami sąvokomis: afonija, disfonija, fonastenija.
- Afonija – visiškas balso išnykimas, kuris gali tęstis kelias dienas ar net daugiau kaip keturis mėnesius. Dažniausiai trunka 1–2 savaites. Funkcinę afoniją gali sukelti stresas, nepalankios socialinės sąlygos ar psichinės ligos. Organinės kilmės afonija gali išsivystyti dėl gerklų ar balso klosčių stipraus organinio pažeidimo.
- Disfonija – išsivysto dėl asmens gebėjimo taisyklingai naudotis savo balso aparatu praradimo. Pvz., ūminiu laringitu sergančiam žmogui reikia daug pastangų, kad ištartų kiekvieną žodį, ir jis gali įprasti formuoti balsą maksimaliai giliai gerklose, taip sudarydamas balso netaisyklingo fonavimo įprotį. Nors ryškių balso klosčių pakitimų nėra, asmenį vargina periodinis nuolatinis užkimimas, krenkštimas, pažemėjęs balsas.
- Fonastenija – funkcinis balso sutrikimas, balso susilpnėjimas dėl nuovargio. Būdingi požymiai: gali atsirasti po didesnio balsinio krūvio (ilgo kalbėjimo ar dainavimo), jaučiamas skausmas gerklėje, užkimstama trumpam laikui, kartais balsas trumpam dingsta, o vėliau vėl atsiranda.
Kaip padėti?
- Logopedas – tinkamos artikuliacijos ugdymas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Fonologiniai kalbos sutrikimai – garsų tarimo sutrikimai, kurie nulemia fonologines žinias, kalbėjimo ir klausymosi sunkumus (vaikai gali netinkamai tarti ar diferencijuoti panašiai skambančius kalbos garsus).
- Foneminė akustinė dislalija – garsų tarimo sunkumai dėl apsunkinto garso įsivaizdavimo nepakankamumo. Vaikams sudėtinga skirti garsus pagal tam tikrus požymius. Šį sutrikimą turintys vaikai patiria sunkumų diskriminuojant kalbos garsus, sunku kontroliuoti savo tariamus garsus.
- Foneminė artikuliacinė dislalija – garsų tarimo sunkumai, atsiradę dėl foneminės klausos disfunkcijos. Tokiu atveju yra painiojami panašūs garsai, vaikai tardami žodžius keičia garsus, juos taria netiksliai.
- Hipernosinumas – esant sutrikusiai foneminei klausai atsiranda balso tembro ir garsų tarimo sunkumai, neadekvatus tarimas.
- Dizartrija – dėl artikuliacinio aparato raumenų inervacijos disfunkcijos atsiradę garsų tarimo sunkumai, taip pat sutrinka foneminė klausa.
Kaip padėti?
- Logopedas – tinkamos artikuliacijos ugdymas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Kalbos neišsivystymas – visos kalbos sistemos (garsų tarimas, garsų diskriminavimas, žodyno, rišlios kalbos tarimas) nepakankamas susiformavimas.
Išskiriami 3 kalbos neišsivystymo lygiai:
- Nežymus kalbos neišsivystymas. Vaikas geba sudaryti paprastus 4–5 žodžių sakinius, tačiau pasitaiko žodžių derinimo ar keitimo sunkumų. Gali painioti prielinksnius. Žodynas skurdesnis nei kitų vaikų, tačiau gali būti plečiamas. Sunku apibendrinti, žino tik pagrindines sąvokas. Pasitaiko sunkumai tariant garsus.
- Vidutinis kalbos neišsivystymas. Vaikas komunikuoja paprastais sakiniais, tačiau netaisyklinga žodžių tvarka juose. Sunkumai derinant žodžių linksnius, naudojant prielinksnius. Žodynas siauras. Užuot įvardinęs daiktą, pasako jo funkciją. Sunkumai suprantant apibendrinimus, kategorijas, pasakant daiktų savybes.
- Žymus kalbos neišsivystymas. Vaikas taria pavienius garsus, paprastus žodžius. Komunikuodamas naudoja gestus, veido išraiškas. Kalba gali būti padrika, neatitinka temos ir aplinkybių. Naudoja savo sukurtus žodžius, garsus. Kalbinė raida atsilieka ir neatitinka biologinio amžiaus.
Kaip padėti?
- Logopedas – tinkamos artikuliacijos ugdymas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Kalbos netekimas – visiškas ar dalinis gebėjimo kalbėti ar/ir suprasti kalbą praradimas.
Kaip padėti?
- Logopedas – tinkamos artikuliacijos ugdymas, alternatyvios komunikacijos parinkimas ir pritaikymas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Mokymosi sutrikimai
- Žodžių skaitymo sunkumai:
- Raidžių ar skiemenų praleidimai skaitant, jų keitimai kitais.
- Raidžių diskriminavimo ir eiliškumo žodyje pakeitimai.
- Sunkumai vizualiai atpažinti žodžius.
- Spėliojimas skaitant: perskaičius pradžią, bandoma spėti kokia bus žodžio pabaiga .
- Sklandaus skaitymo sunkumai:
- Skaitoma išskiriant kiekvieną raidę, taip pat skiemenuojant.
- Perskaitytų žodžių pakartojimas.
- Netinkamas skaitymo tempas (greitas arba labai lėtas).
- Skaitoma neatsižvelgiant į skyrybos ženklus.
- Sunkumai perkeliant žvilgsnį į kitą eilutę.
- Skaitant praleidžiami žodžiai ar pridedami, kurių nėra.
- Teksto suvokimo sunkumai:
- Sunkumai suprantant perskaitytų žodžių reikšmes, sakinių prasmes.
- Skaitant sunku suprasti tekstines užduotis.
- Sunkumai suprantant pagrindinę teksto mintį.
- Sunkumai suprantant teksto stilių.
- Visiškas negebėjimas skaityti. Sutrikimas pasireiškia esant įvairių tipų afazijoms ar agnozijoms.
Kaip padėti?
- Logopedas – tinkamos artikuliacijos ugdymas, alternatyvios komunikacijos parinkimas ir pritaikymas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Disleksija – sutrikimas, lemiantis sėkmingą ir efektyvų asmens skaitymo procesą.
Požymiai:
- Sunkumai apažįstant raides.
- Sunkumai susiejant raides su jų garsais.
- Sunkumai atliekant girdimojo suvokimo reikalaujančias užduotis: sunkumai išskiriant tam tikrus garsus žodžiuose, sujungiant garsus į žodžius.
- Sunkumai jungiant raides į skiemenis, vėliau skiemenis į žodžius ir žodžius į sakinius.
- Sunkumai diskriminuojant panašiai atrodančias raides (p,b,d, m,n).
- Sunkumai išlaikant ramų ir pastovų skaitymo tempą (greitas arba lėtas).
- Sunkumai skaitant išlaikyti pauzes pagal skyrybos ženklus.
- Sunkumai matyti stabilų tekstą (neretai matomas judantis tekstas ar susiliejančios raidės).
- Sunkumai prisimenant ir suprantant kas buvo perskaityta.
Kaip padėti?
- Logopedas – tinkamos artikuliacijos ugdymas, alternatyvios komunikacijos parinkimas ir pritaikymas.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
Rašymo sutrikimai (disgrafija) – neurologinis sutrikimas, nulemiantis asmens rašymo ranka ir kitus smulkiosios motorikos gebėjimus. Sutrikimas nulemia rašymo proceso sėkmę: raidžių formavimą, tarpų tarp žodžių palikimą, raidžių dydį, rašymo greitį. Esant disgrafijai gali būti pažeistas tik rašymo procesas arba kartu ir raidžių tarimas.
Požymiai:
- Sunkumai rašant žodžius: pakeičia raidžių eiliškumą, sujungia žodžius, kurių nereikia sujungti.
- Sunkumai atpažįstant raidžių formas, išlaikant rašymo kryptį.
- Sunkumai laikantis rašybos taisyklių.
- Sunkumai perteikiant mintis raštu.
- Sunkumai rašant įskaitomai.
Kaip padėti?
- Logopedas – raidžių diskriminavimo suvokimui ugdyti, skaitymo gerinimui.
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Ergoterapeutas – smulkiosios motorikos lavinimui, vizualinio suvokimo, kopijavimo lavinimui.
Matematikos mokymosi sutrikimai (diskalkulija). Sunkumai atsiranda dėl vizualinio suvokimo sričių disfunkcijų.
Požymiai:
- Sunkumai sukaupiant dėmesį matematinėse užduotyse (veiksmų seka, skaičiavimas, įsiminimas).
- Sunkumai suprantant verbaliai pasakytas sąvokas, veiksmus.
- Sunkumai vizualinių – erdvinių ryšių srityje (skaičių, ženklų atpažinimas ir suvokimas, priskyrimas grupėms).
- Sunkumai rašant (aiškus skaičių, veiksmų užrašymas, rašymas langeliuose, išlaikant ribas).
- Sunkumai girdimojo suvokimo (girdimosios atminties) srityje (veiksmų sekos, sprendimo būdų, atsiminimas ir panaudojimas).
- Sunkumai perkeliant dėmesį nuo vienos užduoties, prie kitos.
Kaip padėti?
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Ergoterapeutas – vizualinio ir girdimojo suvokimo sričių vertinimui, problemų sprendimui, vizualinių–erdvinių ryšių suvokimui.
Neverbaliniai mokymosi sutrikimai – atsiranda dėl nepakankamų pažintinių gebėjimų.
Požymiai:
- Sunkumai planuojant ir atliekant motorines užduotis.
- Sunkumai orientuojantis laike ir vietoje.
- Sunkumai, kylantys dėl nepakankamo vizualinio suvokimo.
- Sunkumai, kylantys dėl girdimojo suvokimo disfunkcijos ( neverbalinės kalbos supratimo sunkumai).
- Sunkumai, atsirandantys dėl emocijų labilumo.
Kaip padėti?
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko gebėjimus.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Ergoterapeutas – vizualinio ir girdimojo suvokimo sričių vertinimui, problemų sprendimui.
Emocinės raidos ir elgesio sutrikimai
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – sutrikimas, lemiantis vaiko gebėjimą išlaikyti dėmesį, kontroliuoti impulsyvų elgesį.
Epidemiologija: 3–11 proc. visų vaikų.
Etiologija: tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau vienas nulemiančių veiksnių – genetika.
Požymiai:
- Impulsyvumas.
- Nepakankami problemų sprendimų gebėjimai.
- Nepakankami laiko planavimo įgūdžiai.
- Nepakankama dėmesio koncentracija.
- Per didelis aktyvumas ar neramumas.
- Nusivylimo tolerancijos nebuvimas.
Kaip padėti?
- Psichologas – tinkamas emocijų atpažinimas, išraiška.
- Ergoterapeutas – sensorinės integracijos lavinimas, laiko planavimo ir dėmesio koncentracijos lavinimas.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Tinkamas ugdymas – programa pagal vaiko turimus gebėjimus.
Elgesio sutrikimai – sutrikimai, nulemiantys vaikų elgesio išraiškas.
Sutrikimai išskiriami į:
- Opozicinis neklusnumas – būdingas pasikartojantis negatyvus elgesys (ignoravimas, prieštaravimas), nukreiptas į autoritetingą asmenį (tėvai, mokytojai, vyresni broliai ar sesės). Šį sutrikimą turintys vaikai greitai supyksta, dėl savo padarytų klaidų kaltina kitus.
- Asocialus elgesys – elgesys, neatitinkantis amžiaus, socialinių taisyklių, daiktų naudojimas ne pagal paskirtį.
Epidemiologija: 6–10 proc. visų vaikų.
Etiologija: tiksli priežastis nežinoma, tačiau išskiriami rizikos faktoriai:
- Šeimoje pasireiškusios psichikos ligos.
- Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, tabako ar narkotinių medžiagų vartojimas vaisiaus vystymosi metu.
- Stresas.
Bendri požymiai:
- Lengvai susierzina ar nervinasi.
- Dažnai pasirodo piktas.
- Dėl nutikimų kaltina kitus.
- Atsisako laikytis taisyklių.
- Ginčai ir pykčio priepuoliai.
- Sunkiai susidoroja su nusivylimu.
Kaip padėti?
- Psichologas – tinkamas emocijų atpažinimas, išraiška.
- Ergoterapeutas – sensorinės integracijos lavinimas, laiko planavimo ir dėmesio koncentracijos lavinimas.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Tinkamas ugdymas – programa pagal vaiko turimus gebėjimus.
Emociniai sunkumai ir sutrikimai – sunkumai ir sutrikimai lemiantys vaikų padidintą nerimą į įvairias situacijas. Jiems būdingi bendri požymiai: veiklos vengimas, nerimas dėl ateities, jautrumas, nuovargis. Nerimo sutrikimai gali prasidėti vaikystėje ar ankstyvos paauglystės etape, o nuotaikos sutrikimai – paauglystės pabaigoje.
Emociniai sutrikimai skirstomi į dvi didesnes kategorijas:
- Nerimo sutrikimai – sutrikimai, kuriems būdinga savikontrolės stresinėje situacijoje sunkumai, taip pat neadekvatus atsakas į baimę keliančius dirgiklius.
Būdingi požymiai:
- Padidėjęs nerimas, kuomet reikia pakeisti aplinką ar atsiskirti nuo artimo žmogaus .
- Suvokimas, jog sunku sukontroliuoti kylantį nerimą dėl įvairių dalykų.
- Selektyvus mutizmas, kuomet dėl patiriamo nerimo vaikas nustoja kalbėti. Gali pasitaikyti skirtingos aplinkos, kuriose vaikas kalba arba ne.
- Vaikas nejaukiai jaučiasi šalia kitų asmenų, atsiranda socialinis nerimas.
- Nuotaikos sutrikimai – esant šiems sutrikimams, vaikai jaučiasi depresiškai, neadekvačiai vertina save, savo galimybes, atsiranda motyvacijos stoka ir nuovargis.
Būdingi požymiai:
- Pamokų praleidimas dėl motyvacijos stokos.
- Nepakankama dėmesio koncentracija.
- Nuotaikos pasikeitimai: juokiasi arba verkia, atsiranda depresiškumas, irzlumas.
- Sunkumai kuriant santykius su bendraamžiais, palaikant draugystes.
- Atsiranda nuovargis, mieguistumas, fizinis raumenų skausmas.
Kaip padėti:
- Psichologas – tinkamas emocijų atpažinimas, išraiška, savikontrolės ugdymas.
- Psichiatras – tinkama pagalba ar medikamentinis gydymas esant dideliems nuotaikos svyravimams.
- Specialusis pedagogas – geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Tinkamas ugdymas – programa pagal vaiko turimus gebėjimus, įvertinant emocinį labilumą, naudojant taisykles.
Genetiniai sutrikimai
Dauno sindromas – genetinis sutrikimas, nulemiantis vaiko motorinę, pažintinę, kalbinę raidą.
Epidemiologija: 1 iš 600-800 naujagimių.
Etiologija: 21 chromosomos trisomija.
Požymiai:
- Žemas raumenų tonusas (hipotonusas)
- Protinis atsilikimas
- Žemas ūgis
- Sąnarių hipermobilumas
- Maža burnos ertmė
- Trumpos plačios plaštakos
- Platus tarpas tarp nykščio ir smiliaus
- Širdies yda
Kaip padėti?
- Kineziterapija – raumenų tonuso normalizavimui, motorinės raidos etapų siekimui
- Ergoterapija – pažintinių gebėjimų lavinimui, veiklos plananavimui, savarankiškumo lavinimui
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko pažintinius gebėjimus
- Logopedas – kalbos ir kalbėjimo sunkumams mažinti
- Specialusis pedagogas – akademinių problemų mažinimui, geresniam ugdymo proceso suvokimui
Prader Wili sindromas – genetinis daugiasisteminis sutrikimas, pasireiškiantis kūdikystėje mieguistumu, sumažėjusiu raumenų tonusu (hipotonija), čiulpimo ir maitinimosi sunkumais, prastu svorio augimu ir augimu bei kitais hormonų trūkumais.
Epidemiologija – 1 iš 15000–30000 naujagimių.
Etiologija – 15 chromosomų poros delecija (chromosomos dalies netekimas)
Požymiai:
- Raumenų hipotonusas
- Nutukimas
- Sumažėjusi lytinių liaukų funkcija
- Dantų ligos
- Nevaisingumas
- Protinis atsilikimas
- Kalbinės raidos atsilikimas
- Motorinių įgūdžių įgijimo sunkumai
- Didelis nosies tiltas, siaura ir aukšta kakta, migdolų formos akys ir siauros lūpos.
Kaip padėti?
- Dietologas – mitybos planas nutukimo prevencijai
- Kineziterapija – raumenų tonuso normalizavimui, laikysenai, motorinės raidos etapų siekimui
- Ergoterapija – pažintinių gebėjimų lavinimui, veiklos plananavimui, savarankiškumo lavinimui
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko pažintinius gebėjimus
- Logopedas – kalbos ir kalbėjimo sunkumams mažinti
- Specialusis pedagogas – akademinių problemų mažinimui, geresniam ugdymo proceso suvokimui
- Psichologas – emocijų diskriminavimui ir tinkamam išreiškimui
Klainfelterio sindromas – genetinis sutrikimas, kada berniukai gimsta su papildoma X chromosoma.
Epidemiologija – 1 iš 448–917 vyriškos lyties naujagimių.
Etiologija: papildoma X chromosoma kiekvienoje ląstelėje.
Požymiai
- Vėlesnė motorinė raida
- Vėlesnė kalbinė raida
- Nepakankami pažintiniai gebėjimai
- Aukštas ūgis
- Mažos sėklidės
- Mažas vyriškas plaukuotumas
- Nevaisingumas
- Mokymosi sutrikimai
- Protinis atsilikimas
Kaip padėti?
- Kineziterapija – motorinės raidos etapų siekimui, gretutinių būklių prevencijai
- Ergoterapija – pažintinių gebėjimų lavinimui, savarankiškumo lavinimui
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko pažintinius gebėjimus
- Logopedas – kalbos ir kalbėjimo sunkumams mažinti
- Specialusis pedagogas – akademinių problemų mažinimui, geresniam ugdymo proceso suvokimui
- Psichologas – emocijų diskriminavimui ir tinkamam išreiškimui
Edvardso sindromas – 18-oji trisomija, dar vadinama Edvardso sindromu, yra chromosomų būklė, susijusi su daugelio kūno dalių anomalijomis.
Epidemiologija: 1 iš 5000 naujagimių.
Etiologija: papildoma 18 chromosomos kopija.
Požymiai:
- Maža galva
- Mažas žandikaulis ir burna
- Sugniaužti kumščiai su persidengiančiais pirštais
- Gyvybei pavojingos medicininės problemos
- Mažas ūgis ir svoris
- Širdies ydos
- Sunki intelekto negalia
Kaip padėti?
- Kineziterapija – motorinės raidos etapų siekimui, gretutinių būklių prevencijai
- Ergoterapija – pažintinių gebėjimų, sensorinės integracijos lavinimui
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko pažintinius gebėjimus
- Logopedas – kalbos ir kalbėjimo sunkumams mažinti
- Specialusis pedagogas – akademinių problemų mažinimui, geresniam ugdymo proceso suvokimui.
- Slauga – tinkamas ir efektyvus valgymo procesas, kateterizavimas
Wolf-Hirschhorn sindromas – sindromas (WHS) yra genetinis sutrikimas, pažeidžiantis daugelį kūno dalių.
Epidemiologija – 1 iš maždaug 50 000 naujagimių.
Etiologija:4 chromosomos delecija.
Požymiai:
- Veido išvaizda. Srities, esančios nosies viršuje tarp antakių, platėjimas ir iškilimas
- Plačiai išsidėsčiusios akys, išlenkti antakiai ir maža apatinė veido dalis, įskaitant siaurą viršutinę lūpą ir mažą burną bei žandikaulį
- Maža galva (mikrocefalija)
- Augimo problemos
- Maitinimo problemos
- Intelekto sutrikimai
- Sulėtėjęs augimas ir vystymasis
- Intelekto sutrikimai
- Žemas raumenų tonusas
- Traukuliai
Kaip padėti?
- Kineziterapija – motorinės raidos etapų siekimui, gretutinių būklių prevencijai
- Ergoterapija – pažintinių gebėjimų, sensorinės integracijos lavinimui
- Tinkamas ugdymas – pritaikyta programa pagal vaiko pažintinius ir motorinius gebėjimus
- Logopedas – kalbos ir kalbėjimo sunkumams mažinti
- Slauga – tinkamas ir efektyvus valgymo procesas, kateterizavimas