Kol rudeninė saulė mums dar šypsosi pro debesis ir kaitina žandus, mes tęsiame žygių maratoną. Jau net ir viešojo transporto vairuotojai mums šypsosi ir žavisi mumis, o tai jiems juk nebūdinga!
5 km trasa nebuvo labai lengva: teko ir laiptais kopti, ir į šlaitą kabarotis, ir siauručiu takučiu po tiltu lįsti, ir konkuruoti takelyje su sportininkais. Nenuostabu, kad mokytojos septynmyliai batai neatlaikė ir išsižiojo. Išlipę iš autobuso Kauno pilyje, palei Nerį nužingsniavome link Santakos, toliau keliaudami palei Nemuną pasiekėme naujausią tiltą į Nemuno salą, saloje su nuotykiais pasiekėme sekantį tiltą. Didžiavimasis savimi įveikus tokį kelią nugalėjo nuovargį, o mintis apie tai, kad galutiniame taške mūsų laukia skaniausi mokyklos virėjų pietūs, mus kaip variklis greitu žingsniu nešė iki pat mokyklos.
Drąsiai galime teigti: mes vieni iš aktyviausių mokykloje!